Master thesis „Minna Canth, Aspasia and Jevdokija Rostopčina: the New Age in Literature” is devoted to the investigation of women’s literary tradition on its different artistic levels. The aim of current research is to define the structural features of intercultural women’s literary tradition and to point out its development tendencies in the historical borders of XIX century. As an analytical subject are used Russian, Latvian and Finnish women’s texts. Current paper could be perceived as the first attempt in the investigation of women’s narrative practice from its international perspective. In the analysis of selected texts is used interdiciplinary research method and therefore current paper could catch the interest of the wide range of readers or narrateers.
Inhaltsverzeichnis (Turinys)
- Ievads
- I Nodaļa Sieviešu literatūra kā XIX gs kulturāls fenomens
- 1.1 Sieviete un literatūra XIX gs vēsturiskajā diskursā. Literāras feminizācijas aizsākumi patriarhālas iekārtas robežās
- 1.1.1. Krievijas Impērijas vēsture XIX gs sākumā
- 1.1.2. Somijas vēsturē XIX gs 70.-80. gados
- 1.1.3. Latvijas XIX gs beigu vēsturiskās situācijas raksturojums
- 1.2 Svarīgākas literāras koncepcijas un mākslas darba veidošanas principi XIX gs vēsturiskajā paradigmā. Sieviešu mākslinieciskā potenciāla attīstības gaitas
- 1.2.1. Romantisma koncepts jaunās mākslinieciskās pieredzes ietvaros
- 1.2.2 Reālisma koncepts un tā nozīme sieviešu literāras tradīcijas īpašību atklāsmē
- 1.3. Jevdokijas Rostopčinas (1812 – 1858) mākslinieciskās attīstības pamatlīnijas
- 1.4 Minnas Kantas (Minna Canth) (1844-1897) personības un mākslinieciskās attīstības īss raksturojums
- 1.5 Aspazija (1865-1943). Daiļrades attīstības līnijas XIX gs 90. gados
- 1.1 Sieviete un literatūra XIX gs vēsturiskajā diskursā. Literāras feminizācijas aizsākumi patriarhālas iekārtas robežās
- II Nodaļa. Kanoniskās tradīcijas un „mākslinieciskā mēmuma” sadursme
- 2.1 Mākslinieciskā savdabība kā sieviešu literāras tradīcijas pamats. Literāro tradīciju mijiedarbība XIX gs mākslas virzienu ietvaros
- 2.2 Literāro virzienu interpretācijas atklāsme sieviešu literārajā tradīcijā. Jevdokijas Rostopčinas, Minnas Kantas un Aspazijas daiļrade kā interkulturāls paraugs
- III Nodaļa. „,Amati un nauda”, „Hanna” un „Zaudētas tiesības” kā jaunās literārās tradīcijas paraugs. Naratoloģisks aspekts
- 3.1 Literāra žanra nozīme un interpretācija sieviešu literārajā tradīcijā. Mākslinieciskās atmiņas līmeņu atveidojums sieviešu tekstos
- 3.2 Naratīva jēdziens. Daiļdarbu analīzes līmeņi
- 3.2.1 Narācijas līmeņu jēdziens. Vertikālā un horizontālā narācija
- 3.2.2. Laika un telpas nozīme naratīva veidošanā
- 3.2.3 Spoguļnarācija. Fokalizācijas jēdziens un līmeņi
- 3.3 Daiļdarbu naratoloģiskā analīze. Sieviešu literāras tradīcijas īpašības vēstījuma struktūras veidošanā
- 3.3.1 Jevdokijas Rostopčinas garais stāsts „Amati un nauda” narācijas konstruēšanas skatījumā
- 33.3.2. Narācijas veidošanas struktūra Minnas Kantas garajā stāstā „Hanna”
- 3.3.3. Narācijas struktūra Aspazijas lugā „Zaudētas tiesības”
- Secinājumi
Zielsetzung und Themenschwerpunkte (Tikslai ir tikslai ir tematikos)
Šis darbas nagrinėja XIX amžiaus moterų literatūrinės tradicijos pradžią iš įvairių meninių lygių. Tyrimo tikslas – apibrėžti tarpkultūrinių moterų tekstų struktūrines savybes ir nurodyti moterų literatūrinės tradicijos vystymosi tendencijas XIX amžiaus istorinėse ribose. Tyrimo objektu yra pasirinkti Rusijos, Latvijos ir Suomijos XIX amžiaus moterų tekstai. Šis darbas yra pirmas žingsnis moterų pasakojimo praktikos tyrime jo tarptautiniu mastu. Kūrinių analizė grindžiama tarpdisciplininiais tyrimų metodais, todėl darbas gali sudominti platų skaitytojų ratą.- Sieviešu literatūros tradicijos XIX amžiuje
- Tarpkultūrinių moterų tekstų struktūrinės savybės
- Moterų pasakojimo praktikos tyrimas
- XIX amžiaus moterų literatūra Rusijoje, Latvijoje ir Suomijoje
- Tarpdisciplininiai tyrimų metodai
Zusammenfassung der Kapitel (Skyrių santrauka)
- Ievads: Šis skyrius apžvelgia tyrimo kontekstą ir tikslus, taip pat pristato analizuojamus kūrinius.
- I Nodaļa: Šiame skyriuje analizuojamas XIX amžiaus moterų literatūros kontekstas, siekiant parodyti moterų kūrinių išskirtinumą ir iššūkius, su kuriais jos susidūrė. Aptariamas moterų vaidmuo XIX amžiaus Rusijos, Suomijos ir Latvijos istorijoje bei kultūroje, taip pat analizuojami dominuojantys literatūriniai judėjimai.
- II Nodaļa: Šis skyrius nagrinėja kanoninių ir moteriškų literatūros tradicijų sąveiką XIX amžiuje, atkreipdamas dėmesį į savitumą, kurį moterys įnešė į literatūrinį lauką. Šiame skyriuje aptariami skirtingi literatūriniai judėjimai ir kaip juos interpretavę moterys.
- III Nodaļa: Šiame skyriuje analizuojami trys skirtingi kūriniai: Jevdokijos Rostopčinos „Amati ir nauda”, Minnas Kantas „Hanna” ir Aspazijos „Zaudētas tiesības”. Šis skyrius atkreipia dėmesį į naratyvo ypatybes ir struktūrą, taip pat analizuoja laiko, erdvės ir fokusavimo vaidmenį.
Schlüsselwörter (Raktažodžiai)
Šis darbas apima išsamų XIX amžiaus moterų literatūrinės tradicijos tyrimą, nagrinėdamas tarpkultūrinius tekstus ir analizuojant jų struktūras, ypač dėmesį skiriant naratyvo savybėms ir fokusavimui. Kūriniai apima Rusijos, Latvijos ir Suomijos autorių tekstus, todėl darbe galima rasti svarbių žinių apie XIX amžiaus moterų literatūrą ir jos tarptautinį kontekstą. Tyrimo objektu yra pasirinkti kūriniai: Jevdokijos Rostopčinos "Amati ir nauda", Minnas Kantas "Hanna" ir Aspazijos "Zaudētas tiesības".- Quote paper
- Marija Semjonova (Author), 2011, Minna Kanta, Aspazija un Jevdokija Rostopčina: jauns laikmets literatūrā, Munich, GRIN Verlag, https://www.grin.com/document/232597