Bakalauro baigiamojo darbo tyrimas buvo nukreiptas į 1791 metų gegužės 3 dienos Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos turinį bei konstitucinės monarchijos nuostatų santykiavimą joje. Todėl pasitelkus sukurtą lietuvių bei užsienio autorių konstitucinės teisės doktriną buvo aiškinamasi – kas yra konstitucinė monarchija ir kokie bruožai ją atriboja nuo kitų valdymo formų. Taip pat, nagrinėtas istorinis aspektas, susidedantis iš išorinių ir vidinių veiksnių, atskleidžiančių aplinkybes, lėmusias nuostatų turinio formuluotes bei kūrėjų tikrąją valią, kurios reali išraiška taps 1791 metų gegužės 3 dienos konstitucija. Ištirti valdymo formos ir istoriniai-teisiniai elementai leido išanalizuoti teisės akte įtvirtintų nuostatų esmę bei kūrėjų sukurtą naują teisinę sistemą. Nustatyta, jog buvo sunormuota monarcho pareigybė, jo galių ribojimo sistema, santykis tarp valdovo ir leidžiamosios valdžios bei išskirta nauja populus representativium suvereniteto samprata, atsiradusi dėl santykio tarp bajorų ir likusios visuomenės, leido patvirtinti konstitucinės monarchijos įtvirtinimą Abiejų Tautų Respublikoje.
Turinys
1 MONARCHIJOS SAMPRATA TEISINĖJE DOKTRINOJE
2 1791 METŲ GEGUŽĖS 3 DIENOS KONSTITUCIJOS PPRIĖMIMO PRIEŠISTORĖ
2.1 ATR santvarkos bruožai iki 1791 metų
2.2 Respublikos problemų ištakomis link Konstitucijos
2.3 Apšvietos filosofija – J. J. Rousseau planas
2.4 ATR naujos įstatyminės ir teisinės sistemos kūrimo išvakarėse
3 KONSTITUCINĖ MONARCHIJA ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
3.1 Žvilgsnis į naujos konstitucijos vidų
3.2 Valdžių padalijimo principas
3.3 Valdymo formos nuostatos ir jų realizavimas Konstitucijoje
Darbo tikslas ir temos
Šio darbo pagrindinis tikslas yra išsamiai ir struktūriškai atskleisti konstitucinės monarchijos požymius bei jų išraišką 1791 metų gegužės 3 dienos Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijoje, analizuojant istorinius bei teisinius veiksnius, lėmusius šio dokumento atsiradimą.
- Konstitucinės monarchijos teorinių bruožų analizė.
- 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimo istorinės ir teisinės priešistorės tyrimas.
- Apšvietos epochos idėjų, ypač J. J. Rousseau, įtaka ATR valdymo reformoms.
- Konstitucijoje įtvirtinto valdžių padalijimo principo ir monarcho bei tautos santykio vertinimas.
Ištrauka iš knygos
2. Baigiamajame darbe tiriamos problemos ištyrimo lygis
1791 metų gegužės 3 dienos konstituciją yra bandę tirti tokie asmenys, kaip rašytojai Daniel Stone, Wojciech Kochlewski, istorikai Alfredas Bumblauskas, Eligijus Raila, Adolfas Šapoka, Norman Davies, Richard Butterwick, Juliusz Bardach, Michał Pietrzak, teisininkai Egidijus Jarašiūnas, Mindaugas Maksimaitis, Vaidotas Vačaitis, Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Johannes Masing, tačiau jų darbuose pastebimas tik ganėtinai abstraktus nagrinėjimo laukas, apsiribojantis bendrąja tiriamo teisės akto reikšme arba joje esančių idėjų apibendrintu atskleidimu. 2016 metais buvo išleista Vilniaus universiteto mokslininkų komandos monografija „Lietuvos konstitucionalizmo istorija“. Joje autoriai pažymi patys, jog „Lietuvos konstitucinės teisės mokslas kol kas dar neskyrė 1791 m. konstitucijos analizei pakankamo dėmesio“7. Nors šio šaltinio sudarytojai ganėtinai plačiai ištiria vidinius 1791 metų gegužės 3 dienos konstitucijos aspektus, tačiau tyrinėjimo apibrėžtis nėra nukreipta į jos priėmimą sąlygojusius faktus.
Skyrių apžvalga
1 MONARCHIJOS SAMPRATA TEISINĖJE DOKTRINOJE: Aptariami pagrindiniai monarchijos valdymo formos bruožai, teoriniai skirstymo modeliai bei monarcho institucijos vieta teisinėje doktrinoje.
2 1791 METŲ GEGUŽĖS 3 DIENOS KONSTITUCIJOS PPRIĖMIMO PRIEŠISTORĖ: Analizuojami istoriniai veiksniai, ATR teisinė sistema iki Konstitucijos bei Apšvietos epochos idėjų įtaka valstybės pertvarkos procesams.
3 KONSTITUCINĖ MONARCHIJA ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE: Vertinamos konkrečios 1791 m. Konstitucijos nuostatos, valdžių padalijimo mechanizmas bei suvereniteto samprata konstitucinės monarchijos kontekste.
Raktiniai žodžiai
Konstitucija, monarchija, Abiejų Tautų Respublika, konstitucinė teisė, valdžių padalijimas, suverenitetas, 1791 m. gegužės 3 d., teisinė doktrina, istorinė analizė, reforma, parlamentas, monarchas, bajorija, pilietinės teisės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Apie ką yra šis bakalauro baigiamasis darbas?
Darbas skirtas 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos turinio analizei ir konstitucinės monarchijos bruožų tyrimui Abiejų Tautų Respublikoje.
Kokie yra centriniai darbo temos laukai?
Svarbiausi laukai yra teisės istorija, konstitucinė teisė ir politinė filosofija XVIII amžiaus ATR kontekste.
Koks yra pagrindinis šio tyrimo tikslas?
Tikslas – išsamiai atskleisti konstitucinės monarchijos požymius 1791 m. Konstitucijoje ir nustatyti, ar ši valdymo forma buvo realiai įtvirtinta.
Kokios mokslinės metodikos buvo naudojamos?
Autorius rėmėsi istoriniu-chronologiniu metodu bei sistemine teisės šaltinių analize.
Kas analizuojama pagrindinėje darbo dalyje?
Pagrindinėje dalyje analizuojamos konstitucinės nuostatos, valdžių padalijimo principai bei monarcho ir tautos santykiai pagal 1791 m. teisės aktus.
Kokie terminai geriausiai apibūdina šią darbo temą?
Pagrindiniai raktažodžiai apima konstituciją, monarchiją, suverenitetą ir valdžių padalijimą.
Kodėl autorius išskiria „populus representativium“ sampratą?
Ši samprata išskiriama norint paaiškinti unikalią ATR suvereniteto situaciją, kurioje bajorija veikė kaip tautos atstovai, tačiau realiai ribojo platesnės visuomenės dalyvavimą valdyme.
Ką autorius sako apie paveldėjimo klausimą Konstitucijoje?
Autorius pabrėžia, kad Konstitucija įtvirtino paveldėtiną monarchiją, siekdama išvengti ankstesnių rinkiminių karų sumaišties ir užtikrinti valstybės stabilumą.
- Quote paper
- Rimvydas Pekauskas (Author), 2018, Provisions of Constitutional Monarchy in the Polish-Lithuanian Commonwealth Constitution of May 3, 1791, Munich, GRIN Verlag, https://www.grin.com/document/516816
