Bakalauro baigiamojo darbo tyrimas buvo nukreiptas į 1791 metų gegužės 3 dienos Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos turinį bei konstitucinės monarchijos nuostatų santykiavimą joje. Todėl pasitelkus sukurtą lietuvių bei užsienio autorių konstitucinės teisės doktriną buvo aiškinamasi – kas yra konstitucinė monarchija ir kokie bruožai ją atriboja nuo kitų valdymo formų. Taip pat, nagrinėtas istorinis aspektas, susidedantis iš išorinių ir vidinių veiksnių, atskleidžiančių aplinkybes, lėmusias nuostatų turinio formuluotes bei kūrėjų tikrąją valią, kurios reali išraiška taps 1791 metų gegužės 3 dienos konstitucija. Ištirti valdymo formos ir istoriniai-teisiniai elementai leido išanalizuoti teisės akte įtvirtintų nuostatų esmę bei kūrėjų sukurtą naują teisinę sistemą. Nustatyta, jog buvo sunormuota monarcho pareigybė, jo galių ribojimo sistema, santykis tarp valdovo ir leidžiamosios valdžios bei išskirta nauja populus representativium suvereniteto samprata, atsiradusi dėl santykio tarp bajorų ir likusios visuomenės, leido patvirtinti konstitucinės monarchijos įtvirtinimą Abiejų Tautų Respublikoje.
Turinys
- Įvadas
- Monarchijos samprata teisinėje doktrinoje
- 1791 metų gegužės 3 dienos konstitucijos priėmimo priešistorė
- ATR santvarkos bruožai iki 1791 metų
- Respublikos problemų ištakomis link Konstitucijos
- Apšvietos filosofija – J. J. Rousseau planas
- ATR naujos įstatyminės ir teisinės sistemos kūrimo išvakarėse
- Konstitucinė monarchija Abiejų Tautų Respublikoje
- Žvilgsnis į naujos konstitucijos vidų
- Valdžių padalijimo principas
- Valdymo formos nuostatos ir jų realizavimas Konstitucijoje
- Išvados
- Literatūros sąrašas
- Anotacija lietuvių ir anglų kalbomis
- Santrauka lietuvių kalba
- Santrauka anglų kalba (Summary)
- Priedai
Tikslai ir temos
Šio bakalauro darbo tikslas – išsamiai ir struktūriškai atskleisti konstitucinės monarchijos požymius ir jų išraišką 1791 metų gegužės 3 dienos konstitucijoje.
- Konstitucinės monarchijos bruožai pagal konstitucinės teisės doktriną.
- 1791 metų gegužės 3 dienos konstitucijos priėmimo priešistorė.
- Konstitucinės monarchijos nuostatų pasireiškimas 1791 metų gegužės 3 dienos konstitucijoje.
- Valdžių padalijimo principo įtvirtinimas konstitucijoje.
- Valdymo formos nuostatų realizavimas konstitucijoje.
Skyrių santraukos
Įvadas apžvelgia darbo aktualumą ir problemos ištyrimo lygį, pabrėždamas, kad nors 1791 m. konstitucija yra svarbus istorinis dokumentas, jos tyrinėjimui mokslinėje literatūroje skiriama nepakankamai dėmesio.
Pirmame skyriuje nagrinėjama monarchijos samprata teisinėje doktrinoje, apibūdinami konstitucinės monarchijos bruožai, reikalingi tinkamai tolimesnei 1791 m. konstitucijos analizei.
Antrame skyriuje apžvelgiama 1791 metų gegužės 3 dienos konstitucijos priėmimo priešistorė, išskiriamos prieškonstitucinės sistemos bruožai, aplinkybės, turėjusios įtakos naujos teisinės sistemos idėjai atsirasti, ir išsiaiškinama kūrėjų valia bei siekis, formavęs nuostatas, išdėstytas tiriamame teisės akte.
Raktažodžiai
Konstitucinė monarchija, 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija, Abiejų Tautų Respublika, valdžių padalijimas, valdymo formos, istorinis kontekstas, Apšvietos epocha, J. J. Rousseau, Montesquieu, Lietuvos ir Lenkijos bendra istorija, konstitucinės teisės istorija.
- Citar trabajo
- Rimvydas Pekauskas (Autor), 2018, Provisions of Constitutional Monarchy in the Polish-Lithuanian Commonwealth Constitution of May 3, 1791, Múnich, GRIN Verlag, https://www.grin.com/document/516816
